Nors pagal išsilavinimą Svetlana (42 m.) buhalterė, nuo pat 1998 m. Zugdidyje ji prekiavo drabužiais. Gaudama nedidelį atlyginimą išsiskyrusi moteris, viena auginanti sūnų, labai sunkiai vertėsi. Emigravusių pažįstamų „sėkmės istorijų“ paskatinta, galiausiai ji apsisprendė palikti vaiką artimųjų priežiūrai ir vykti į Vokietiją. Ten Svetlana tikėjosi per neilgą laiką užsidirbti pinigų ir netrukus grįžti namo.   

Pasiekti Vokietiją pasirodė ne taip paprasta, kaip moteris iš pradžių galvojo, o ten Svetlana buvo priversta suprasti, kad, nemokant vokiečių kalbos, rasti geriau apmokamą darbą bus nepaprastai sunku. Todėl ji dirbo atsitiktinius darbus už menką užmokestį, kol galiausiai po nepavykusios migracijos atsidūrė Lietuvoje ir iškart kreipėsi pagalbos į TMO Vilniaus biurą.

2010 m. lapkričio pabaigoje, padedant TMO, Svetlana savanoriškai grįžo į Gruziją. Atsižvelgiant į sudėtingą grįžusiosios materialinę situaciją, šeiminę padėtį ir įvertinus pateikto verslo plano perspektyvumą, buvo nuspręsta jai skirti reintegracijos pagalbą. Svetlana išsinuomojo plotą prekybai ir prekių sandėliavimui savo buvusioje darbovietėje, vienoje iš Zugdidi universalinių parduotuvių, o iš TMO gautą paramą panaudojo verslo pradžiai reikalingoms prekių – sezoninių moteriškų drabužių – atsargoms  įsigyti.

Šiandien daugiau nei 10 metų patirtį prekyboje turinti moteris sėkmingai vysto verslą: ji ne tik atidavė iki emigracijos susikaupusias skolas, bet ir gauna pakankamai pajamų, kad išlaikytų save ir sūnų. Kas mėnesį Svetlana dar ir šiek tiek susitaupo. Dalį santaupų ji investuoja į verslo plėtrą – prekybos ploto ir prekių asortimento didinimą. Nors vienai verstis tebėra pakankamai sunku, reintegracijos monitoringo metu TMO atstovėms moteris teigė esanti labai dėkinga už suteiktą pagalbą, leidusią jai iš naujo pradėti gyvenimą Gruzijoje.