Nepaisant to, jog Budanbekas (34 m.) buvo pirmasis interneto kavinę atsidaręs smulkus verslininkas savo gimtajame kaime, pelnas nebuvo toks, jog užtektų pajamų išlaikyti šeimą. 

Budanbekas nusprendė ieškoti laimės užsienyje. Vietinės įdarbinimo agentūros, kuri kaip pasirodė vėliau nebuvo patikima,  paviliotas Budanbekas už pažadėtą darbą Suomijoje sumokėjo didelę pinigų sumą, tačiau ten taip niekada ir neišvyko. Įdarbinimo agentūra bankrutavo, o Budanbekas investuotų pinigų taip ir neatgavo.  Pirmasis bandymas išvykti į Vakarų Europą Budanbeką įstūmė į dar sudėtingesnę situaciją, nes prie sudėtingos šeimos situacijos prisidėjo ir paimta paskola.

Antruoju bandymu patekti į Vakarų Europą vyras atsidūrė Švedijoje, kur 9 mėnesius nelegaliai dirbo azerbaidžaniečių firmoje, teikiančioje valymo paslaugas. Visgi netrukus Budanbekas buvo sulaikytas Švedijos pareigūnų ir parsiųstas į Lietuvą, nes turėjo pasibaigusią Lietuvos Respublikos konsulinės įstaigos išduotą Šengeno vizą. 

Sužinojęs, jog TMO Vilniaus biuras siūlo ne tik savanoriško grįžimo į kilmės šalį, bet ir reintegracijos pagalbą, kirgizas nusprendė šia galimybe pasinaudoti. Kadangi Budanbekas tėvynėje buvo palikęs internetines paslaugas teikiantį verslą, kurį jis buvo priverstas pristabdyti prieš išvykstant uždarbiauti į Vakarų Europą, reintegracijos pagalba buvo puiki paspirtis sugrįžti namo ir atgaivinti verslą.

Padedant TMO Kirgizijos biurui, Budanbekas įsigijo 7 kompiuterius, kurie šiuo metu sėkmingai generuoja pajamas jo valdomoje interneto kavinėje. Monitoringo metu buvo patvirtinta, kad verslas sėkmingai veikia, prieš emigraciją susikaupusios skolos tirpsta, o pats Budanbekas planuoja plėsti verslą. Budanbekas prisipažįsta, jog reintegracijos pagalba jam buvo esminis faktorius apsisprendžiant sugrįžti ir kurti savo ateitį gimtojoje Kirgizijoje.