Ionas (27 m.) pirmą kartą išvyko iš Moldovos 2009 metais. Jis buvo neseniai vedęs ir turėjo dukrytę, bet jo pajamos buvo toli gražu nepakankamos išlaikyti šeimą.

Draugo patarimu gavęs Šengeno vizą, Ionas keletą kartų mėgino per tarpininkus susirasti gerai apmokamą darbą Vakarų Europoje. Nors šiam tikslui išleido daug pinigų – daugiausiai skolintų, – jam nepasisekė. Galiausiai Moldovoje sėkmingai pardavę iš Lietuvos atsigabentą dėvėtą automobilį, Ionas su draugu nutarė bandyti laimę toliau, šįkart Vokietijoje. Tačiau čia jaunuoliai, investavę visas savo santaupas į dar vieną automobilį, buvo sulaikyti. Kalėjime jie praleido šešis mėnesius, nors, pasak Iono, aiškūs kaltinimai jiems taip ir nebuvo pateikti. Kai galiausiai Ionas buvo paleistas, jo vizos galiojimo terminas jau buvo pasibaigęs. Kadangi viza buvo išduota vykimui į Lietuvos Respubliką, pagal galiojančią tvarką Ionas buvo įsodintas į lėktuvą, skrendantį į Lietuvą.

 
Atsidūręs Vilniaus oro uoste, traumuotas nesenų išgyvenimų, visiškai be pinigų svetimoje šalyje, jausdamasis visų apleistas ir pasimetęs, jis neįsivaizdavo, ką daryti toliau. Vienintelės Iono mintys buvo apie tai, kaip greičiau grįžti namo pas šeimą, kuriai be jo turėjo būti labai sunku. Tuo labiau, kad jis žinojo, jog jam nesant žmona pagimdė antrą dukrytę. Apie galimybę savanoriškai grįžti namo padedant TMO Ionas išgirdo iš Vilniaus oro uoste dirbančių pareigūnų. Iš pradžių nepatikėjęs, kad tai įmanoma, jis visgi susisiekė su TMO Vilniaus biuru. Atsižvelgiant į jo sudėtingą situaciją, pagausėjusią šeimą ir susikaupusias skolas, buvo akivaizdu, kad grįžtančiajam bus nepaprastai reikalinga ir reintegracijos pagalba. 2010 m. balandžio viduryje, Ionas saugiai pasiekė namus Moldovoje ir pagaliau vėl išvydo šeimą. Netrukus, bandydamas prasimanyti taip trūkstamų pinigų ir turėdamas reikiamos patirties, jis įsidarbino vairuotoju vienoje taksi kompanijoje Kišiniove. Tačiau nors ir daug dirbo, pinigų labai trūko. Ionas suprato, kad situacija būtų visai kitokia, jei darbui jis turėtų nuosavą automobilį. Stipriai motyvuotas ir tvirtai žinodamas, ko nori, jis parengė detalų verslo planą ir galiausiai su TMO pagalba įsigijo panaudotą automobilį. 

Šiuo metu grįžusysis su šeima gyvena gimtajame kaimelyje Grigoriopolio apskrityje. Iš taksi verslo jis gauna nors ir nedideles, bet pastovias pajamas, kurios kol kas yra vienintelis jaunos 4-ių asmenų šeimos pragyvenimo šaltinis. Nors Ionas kasdien susiduria su nemažai sunkumų – brangiai atsieinantis važinėjimas dirbti iš Padniestrės į Kišiniovą, didelė konkurencija, kylančios kuro kainos, būtinybė darbą derinti su vaikų priežiūra, – į ateitį jis žvelgia labai optimistiškai. Būdamas jaunas ir darbštus, Ionas jau ketina pereiti į didesnę ir geresnį atlyginimą mokančią taksi kompaniją, vėliau svajoja įsteigti savo taksi firmą. Taip jis tikisi susitaupyti pinigų, kad galėtų pabaigti mokslus ir galiausiai įsidarbinti pagal specialybę.